Standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintos įstaigos patvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje.

Gaminiams, produktams ir paslaugoms įmonės gali taikyti Lietuvos standartus (LST) arba rengti įmonės standartus (ĮST). Įmonių veikloje pirmenybė turėtų būti teikiama Lietuvos standartams, kurie yra priimti, remiantis tarptautiniais ir Europos standartais. Tarptautiniai bei Europos standartai Lietuvos standartais tampa, jeigu jie išverčiami į lietuvių kalbą ir juos priima atitinkamas standartų technikos komitetas. Rečiau vartojami standartai gali būti priimami ir viršelio būdu – į lietuvių kalbą išvertus tik standarto pavadinimą.

Lietuvos standartų projektus rengia tam tikros veiklos srities Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetai, o tvirtina Lietuvos standartizacijos departamentas. Lietuvos standartai rengiami pagal standartų programą, kuri sudaroma ir tvirtinama Lietuvos standartizacijos departamento nustatyta tvarka. Pagrindinius nacionalinės standartizacijos tikslus ir principus, Lietuvos standartų rengimo ir taikymo tvarką, standartų ir techninių reglamentų ryšį reglamentuoja Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas. Įmonės standartus ir jų keitimus tvirtina gaminanti gaminius arba teikianti paslaugas įmonė. Galiojančiais laikomi tie gaminių ir paslaugų įmonės standartai, kurie yra įregistruoti Lietuvos standartizacijos departamente.

Lietuvoje standartai pasirenkami taikyti savanoriškai, išskyrus atvejus, kai galiojantys Lietuvoje teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrą veiklos sritį, nurodo, kad toje veiklos srityje konkretų Lietuvos standartą arba jo dalį taikyti privalu. Subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį Lietuvos standartams, deklaruotų standartų techniniai reikalavimai tampa privalomi.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. prekių techniniam reglamentavimui Lietuvoje pradėtos taikyti Europos Sąjungos direktyvos, kurios skirstomos į dvi grupes: “senojo požiūrio” direktyvos ir “naujojo požiūrio” direktyvos. “Senojo požiūrio” direktyvoms būdingas konkretus ir detalus įvairių produktų (maisto produktų, vaistų, sėklų, chemijos produktų transporto priemonių, tekstilės, avalynės, kosmetikos, farmacijos gaminių) reikalavimų reglamentavimas. Techniniai reikalavimai reglamentuoja maisto produktų ir pramonės gaminių sudėtį, kokybę, veikimą, saugą, įpakavimą, ženklinimą ir kt. Kai kuriais atvejais gali būti nustatomi reikalavimai bandymams, gaminių sertifikavimui ir rinkos priežiūrai. Tuo tarpu, “naujojo požiūrio” direktyvos reglamentuoja tik pagrindinius privalomus reikalavimus, pirmiausia susijusius su produktų sauga, galimu jų poveikiu vartotojų sveikatai ar aplinkai. Šios direktyvos nustato reikalavimus daugeliui gamybinės ir plataus vartojimo paskirties pramonės gaminių: elektrotechnikos gaminiams, įrengimams, žaislams, karšto vandens katilams, liftams, medicinos prietaisams, radijo ir telekomunikacijų įrangai bei kitiems gaminiams. Produktų techniniai reikalavimai nustatyti darniuose (harmonizuotuose) standartuose, kurių taikymas nėra privalomas. Tačiau, jeigu gaminant netaikomi darnieji standartai, gamintojui kyla papildomų problemų, įrodant gaminio atitiktį direktyvos reikalavimams.

Kokybės standartai (ISO 9000 ir ISO 14000)

Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių didinti prekių, paslaugų konkurencingumą, yra kokybė, jos stabilumas. Verslo klientus domina kiekvienos įmonės sugebėjimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą, siekiant rinkai pateikti keliamus reikalavimus atitinkantį produktą. Todėl, renkantis tiekėją ar verslo partnerį, vertinamas ne tik tiekiamas produktas, bet ir tiekėjo patikimumas kokybės srityje, kuris labai priklauso nuo taikomų kokybės vadybos metodų bei aplinkosaugos vadybos sistemų (ISO 9000 ir ISO 14 000).

Norint užtikrinti tinkamą prekių bei paslaugų kokybę, įmonėse diegiami standartai, reglamentuojantys kokybės vadybą ir kokybės užtikrinimą. Tarptautinės standartizacijos organizacijos išleista serija normų, reglamentuojančių kokybės sistemų įvairiose veiklos srityse įgyvendinimo reikalavimus, vadinama ISO 9000. Su ISO 9000 standartais tiesiogiai susijęs kokybės sistemų sertifikavimas. Vadybos sistemos sertifikavimas – tai nepriklausomų ekspertų organizacijos (sertifikavimo įstaigos) patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta vadybos sistema atitinka jai keliamus reikalavimus. Tačiau reikia akcentuoti, kad ISO 9000 standartų taikymas ir įmonės kokybės sistemos sertifikavimas nėra tapatūs dalykai. Vadybos sistemų standartai nereikalauja sertifikuoti įmonėje įdiegtos sistemos, todėl pati įmonė apsisprendžia, ar verta naudotis sertifikavimo įstaigos, galinčios patvirtinti vadybos sistemos atitikimą standartų reikalavimams, paslaugomis. Labai dažnai kokybės sertifikatas tampa vienu iš pagrindinių privalumų ar net būtina sąlyga, tiekiant produktus į ES ar kitas Vakarų šalis. Šių standartų dėka įmonė gali užtikrinti nuolatinę produktų kokybę bei įrodyti savo galimybes tai padaryti. Lietuvos standartizacijos departamentas kaupia informaciją apie tas įmones, kurios turi sertifikuotas kokybės sistemas, atitinkančias ISO 9000 serijos standartų reikalavimus.

Aplinkos apsaugos klausimai šiuo metu įgauna vis didesnę reikšmę. Besikeičiantis požiūris į aplinkos apsaugos problemas ir jų sprendimo kelius atsispindi vis griežtesniuose aplinkos apsaugos įstatymuose bei standartuose. Tarptautinė standartizacijos organizacija yra parengusi ISO 14000 serijos aplinkos apsaugos standartus. Šiuose standartuose pateiktos priemonės ir būdai, kurie padėtų įmonėms valdyti aplinkai daromą neigiamą poveikį. ISO 14001:1996 skirtas įmonėms, norinčioms įdiegti ir gerinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą, taip pat parodyti, kad įmonė laikosi aplinkos apsaugos politikos.

Lietuvoje šie standartai išleisti su žymenimis LST EN ISO 14001:1999 ir LST EN ISO 14004:1999, kurie reiškia, kad Lietuvos standartas tapatus Europos Sąjungos (EN) ir tarptautiniam (ISO) standartui. Vadybos sistemų diegimas pagal tokį plačiai taikomą standartą suteikia garantijas, kad Lietuvos įmonėse veikiančios sistemos visiškai atitinka kitų šalių įmonėse pagal tą patį standartą įdiegtas sistemas.

ISO 14000 vadybos sistemų diegimas būna pravartus aplinką teršiančioms įmonėms, kurių būklė aplinkos apsaugos srityje dar nėra gera. Įdiegiant šią sistemą (ir ypač siekiant sertifikavimo), atsiranda puiki galimybė iš esmės sutvarkyti savo santykius su aplinka, tuo labiau, kad dabar aplinkos apsaugos klausimas labai aktualus pasaulyje.

Kokybės užtikrinimas

Sparčiai kuriant ir naudojant naujas technologijas, rinka užpildoma įvairiais produktais, o to pasekoje didėja konkurencija. Tuomet pirmenybė teikiama ne produktų kiekiui, o jų kokybei.

Nuo 1998 m. kasmet Lietuvos įmonėms, kurios, įgyvendindamos efektyvius visuotinės kokybės vadybos metodus, pasiekė gerų verslo rezultatų, yra teikiamas Nacionalinis kokybės prizas. Konkursą pagal Nacionalinio kokybės prizo konkurso nuostatus kasmet rengia Kokybės taryba kartu su Ūkio ministerija. Nacionalinio kokybės prizo tikslas – skatinti efektyvių kokybės vadybos metodų įgyvendinimą įmonėse, didinti lietuviškų gaminių konkurencingumą, sukurti sąlygas kokybiškai vadybos praktikos plėtrai skleidžiant įmonių, laimėjusių prizą, patirtį. Konkursas nemokamas ir jame gali dalyvauti Lietuvoje įregistruotos visų teisinių formų įmonės.

Siekiant apsaugoti rinką nuo nekokybiškų ir nesaugių produktų, buvo priimtas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas, nustatantis bendruosius produktų saugos reikalavimus, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, gamintojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į rinką ir jų padarytą žalą vartotojams. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo nuostatos reglamentuoja sąlygas, kad į rinką būtų tiekiamas maistas, atitinkantis nustatytus saugos reikalavimus.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas nustato ir garantuoja gyventojų, kaip prekių ir paslaugų vartotojų, teises, gina jų ekonominius ir socialinius interesus, reguliuoja vartotojų ir nustatyta tvarka įregistruotų pardavėjų bei paslaugų teikėjų santykius. 2001 m. prie Teisingumo ministerijos įsteigta Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, kurios tikslas – įgyvendinti valstybinę vartotojų teisių apsaugos politiką bei kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybine ne maisto produktų inspekcija kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo reikalavimų.

Atitikties įvertinimas

Atitikties įvertinimas – tai veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, kiek produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas nustato produktų, procesų, paslaugų, kokybės sistemų ir fizinių asmenų kvalifikacijos atitikties įvertinimo sistemos struktūrą, įgaliotų institucijų, Nacionalinio akreditacijos biuro, sertifikacijos įstaigų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų, kontrolės įstaigų ir tiekėjų pagrindines pareigas ir teises bei kitus šios sistemos pagrindus.

Atitikties įvertinimo objektai yra:

produktai, procesai ir paslaugos;
kokybės sistemos;
fizinių asmenų kvalifikacija atlikti tam tikrą darbą.
Atitikties įvertinimo įstatymas numato privalomojo ir neprivalomojo įvertinimo sritis.

Privalomojo įvertinimo sritis – veiklos sritis, kurioje įgaliotos institucijos yra nustačiusios privalomai įvertinti produktų, procesų ar paslaugų saugos, nekenksmingumo sveikatai bei aplinkai atitiktį. Privalomojo įvertinimo srityje atitikties įvertinimo tvarką nustato įgaliotos institucijos. Atitikties įvertinimo veikloje dalyvauja tik paskelbtosios (notifikuotos) ar akredituotos sertifikacijos ir kontrolės įstaigos bei bandymų laboratorijos.

Verslininkams, norintiems ES rinkai pasiūlyti savo gaminių, jau nereikia jų įvertinimo sertifikato pirkti iš brangių užsienio šalių laboratorijų. Nuo šiol sertifikatai, išduoti Lietuvos atitikties įvertinimo įstaigų, kurios yra akredituotos Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, galioja visoje ES. Atitikties procedūrų metu įvertinama, ar gaminys atitinka jam taikomus direktyvų reikalavimus.

Neprivalomojo įvertinimo sritis – veiklos sritis, kurioje įgaliotos institucijos nėra nustačiusios privalomai įvertinti produktų, procesų ar paslaugų saugos, nekenksmingumo sveikatai bei aplinkai atitiktį. Neprivalomojo įvertinimo srityje atitiktis įvertinama savanoriškai, tiekėjo iniciatyva, siekiant, kad būtų tenkinami rinkos poreikiai. Atitikties įvertinimo veikloje dalyvauja tik akredituotos ar neakredituotos sertifikacijos ir kontrolės įstaigos bei bandymų laboratorijos. Kalibravimo paslaugas gali teikti tik akredituotos kalibravimo laboratorijos.

Metrologija

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas nustato matavimų vienovės užtikrinimo Lietuvos Respublikoje pagrindus, Lietuvos metrologijos sistemos organizacinę struktūrą, reguliuoja valstybės institucijų ir juridinių bei fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių gamybos, prekybos, naudojimo, nuomos ir taisymo.

Valstybinė metrologinė matavimo priemonių kontrolė taikoma matavimo priemonėms, kurios naudojamos:

  1. atliekant matavimo priemonių patikrą; 
  2. sveikatos apsaugoje; 
  3. veterinarijoje; 
  4. įvertinant ekologinę būklę bei poveikį jai; 
  5. darbų saugoje; 
  6. nustatant produktų ir žaliavų kokybę; 
  7. nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę; 
  8. banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijose; 
  9. teisėsaugos bei valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu atliekant matavimus.

Nustatomos šios valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės rūšys: matavimo priemonės tipo tvirtinimas, pirminė patikra, periodinė patikra ir inspekcinė priežiūra bei patikra.