Muitai netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės, gabenamos per valstybės sienas.
Muitais apmokestinamos iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respublikos teritoriją importuojamos prekės. Tai numato 1992 m. spalio 12 d. Europos Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, 1993 m. liepos 2 d. Europos Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas bei muitų veikimą nusakantys kiti teisės aktai.
Laisvas prekių judėjimas
ES bendrosios rinkos pagrindinis elementas yra muitų sąjunga, besiremianti laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Muitų sąjunga yra ES bendrosios rinkos elementas, kuriuo remiantis panaikinami visi muitų mokesčiai prekybai tarp ES valstybių narių. Vienas svarbiausių muitų sąjungos bruožų – bendra muitų teritorija ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika, pasireiškianti taikant Bendrąjį muitų tarifą. Su tomis šalimis, kurios nepriklauso ES, visos ES valstybės narės prekiauja taikydamos tas pačias taisykles.
Pagrindinės laisvo prekių judėjimo nuostatos įtvirtintos 2003 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1252 “Dėl laisvo prekių judėjimo ir pasikeitimo informacija apie nacionalines priemones užtikrinimo”. Šis nutarimas numato, jog reikia taikyti abipusio pripažinimo principą, pagal kurį kiekviena prekė, įvežta iš ES valstybės narės ar iš Europos ekonominės erdvės valstybės, gali būti be apribojimų teikiama į Lietuvos Respublikos rinką, jei ji buvo pagaminta ES valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje teisėtais būdais ir ją leidžiama parduoti toje valstybėje.
Prekyba su trečiosiomis šalimis
ES valstybių narių prekyba su trečiosiomis šalimis remiasi tarifinėmis ir netarifinėmis reguliavimo priemonėmis.
Svarbiausias ES šalių užsienio prekybos reguliavimo instrumentas yra Bendrasis muitų tarifas. Jis susideda iš Kombinuotosios nomenklatūros (CN), papildytos subpozicijomis, įvedamomis siekiant taikyti specifines Bendrijos prekybos politikos nuostatas, muitus bei kitas mokesčių normas.
Nuo narystės ES pradžios, vadovaudamasi Europos Komisijos komunikatu dėl autonominio tarifų sustabdymo ir kvotų (98/C 128/02), Lietuva atsižvelgdama į ūkio subjektų prašymus, gali kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti laikinai sustabdyti tam tikrai iš trečiųjų šalių importuojamai produkcijai taikomus muitus. Ir atvirkščiai tais atvejais, kai ES šalies narės pramonė patiria didelį neigiamą poveikį iš trečiųjų šalių gamintojų dėl muitų suspendavimo, galima prašyti panaikinti muitų suspendavimą. Pagrindinis tikslas – padėti Europos Sąjungos įmonėms įsivežti žaliavas, pusfabrikačius ar sudedamąsias dalis be įprastų privalomųjų muitų, nustatytų Bendrajame muitų tarife.
Tarifinė kvota tai iš anksto nustatytas prekės kiekis, kuris gali būti importuojamas į ES per tam tikrą laikotarpį , taikant mažesnius, nei nustatyta, arba nulinius muitus. Viršijus nustatytą kvotą, importuojamos prekės apmokestinamos Bendruoju muito tarifu. Vadovaujantis 2003 m. lapkričio mėn. 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1453 “Dėl pasirengimo taikyti ES kvotas ir muitų suspendavimą” Lietuvos ūkio subjektų prašymai žemės ūkio ir maisto prekėms teikiami Žemės ūkio ministerijai, o pramonės prekėms – Ūkio ministerijai.
Ūkio ministerijos tinklalapio rubrikoje “Prekyba” → “Užsienio prekyba” galite rasti platesnę informaciją apie ES muitų tarifus, ES importo muitų sustabdymą ir kvotas, paraiškos formą importo licencijai ar priežiūros dokumentui gauti, importą iš trečiųjų šalių ir daugelį kitos naudingos informacijos.
ES yra sukaupta informacinė duomenų bazė Integruoto tarifo sistema TARIC, kurioje pateikta apibendrinta informacija apie ES taikomas tarifinio reguliavimo priemones. Naudojantis TARIC informacine duomenų baze pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą galima sužinoti, kokios muitų ir kitų mokesčių normos tam tikroms iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms yra taikomos.
Be tarifinio reguliavimo ES narių prekyba su trečiosiomis šalimis reguliuojama ir netarifinėmis priemonėmis. Yra taikomos antidempingo, protekcinės, kompensacinės priemonės, kiekybiniai apribojimai, įvairūs veterinarinių, fitosanitarinių, produktų saugos standartų reikalavimai ir kita.