Prekių importo tvarkos reglamentavimas

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. prekių importą į Lietuvos Respubliką ir eksportą iš jos reglamentuoja Europos Tarybos reglamentai, Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

Vienas pagrindinių šios srities dokumentų yra 1992 m. spalio 12 d. Europos Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą. Jis nustato prekių importo, eksporto ir tranzito procedūras, kontrolės priemonių taikymą, muitų tarifus ir tarifinius prekių klasifikavimus. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos yra įtvirtintos 1993 m. liepos 2 d. Europos Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas.

1992 m. spalio 12 d. Europos Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą, detaliau apibrėžia nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos muitinės paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, funkcijas, struktūrą, veiklos organizavimą, finansavimą, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, kitais asmenimis, Europos Bendrijos ir užsienio valstybių institucijomis pagrindus, Lietuvos muitinės pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, garantijas ir atsakomybę, iš trečiųjų šalių importuotų ir į trečiąsias šalis eksportuojamų prekių muitinės priežiūros tvarką, muitinės administruojamų mokesčių taikymo tvarką, užsienio prekybos statistinių duomenų rinkimo ir apdorojimo tvarką.

Muitinės sandėliai

Muitinės sandėlių steigimas ir veikla yra apibrėžiami 1993 m. liepos 2 d. Europos Komisijos reglamentu (EEB) nr. 2454/93, išdėstančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas.

Muitinis sandėliavimas – tai muitinės procedūra, kurią atliekant, prekės, už kurias nesumokėti importo muitai bei kiti mokesčiai arba joms įvežti taikomi draudimai ar apribojimai, saugomos muitinei prižiūrint nustatytoje muitų teritorijos dalyje, muitinės sandėlyje.

Muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra asmuo, kuris padėjo prekes į muitinės sandėlį ir, pateikdamas muitinės deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti, įsipareigojo muitinei įvykdyti su šia muitinės procedūra susijusius reikalavimus, arba asmuo, kuriam perduotos šio asmens teisės ir pareigos.

Muitinės sandėlio savininkas gali būti Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, kuriam yra išduotas muitinės sandėlio steigimo leidimas.

Muitinės sandėliai yra uždarieji ir atvirieji. Uždaruosiuose sandėliuose įvežtas prekes gali laikyti tiktai sandėlio savininkas. Atviruosiuose sandėliuose prekes gali sandėliuoti visi asmenys.

Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklėse apibrėžti A, B, C, D, E ir F tipų sandėliai. Visų tipų, išskyrus E tipo, muitinės sandėliai turi savo teritoriją, kurią nustato ir prižiūri muitinė ir kuri gali būti sudaryta iš pastatų (jų dalių), aikštelių, rezervuarų ar kitokių prekėms saugoti tinkamų vietų arba talpyklų, esančių viename žemės sklype.

Norint sandėliuoti prekes muitinės sandėlyje sudaroma sutartis tarp prekių savininko ir muitinės sandėlio savininko. Visi prekės dokumentai pateikiami muitinei. Sandėliuojant prekes sandėlyje, visi muitai ir mokesčiai skaičiuojami, tačiau nemokami, garantinių raštų taip pat nereikia, nes garantuoja sandėlio savininkas.

Muitinės sandėliavimo procedūrą galima baigti:
prekes paliekant vidaus vartojimui;
prekes perparduodant;
prekes išvežant į užsienį;
pakeičiant prekių savininką;
forminant laikiną įvežimą;

forminant laikiną įvežimą perdirbti.

Sandėliavimo laikas sandėlyje neterminuotas. Po sandėliavimo prekės vertė negali sumažėti, išskyrus reeksporto atveju.

Importo ir eksporto terminalai

Importo ir eksporto terminalas tai muitinės nustatytos patalpos arba aikštelės, kuriose muitinei prižiūrint prekės kaupiamos, laikinai saugomos iki bus pateikta muitinės deklaracija. Importo ir eksporto terminalų steigimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 1157 “Dėl laikinojo prekių saugojimo sandėlių (importo ir eksporto terminalų) steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo”.

Į terminalą padedamos prekės įforminamos ne kaip procedūra, o kaip laikinas saugojimas (o tai ne muitinės procedūra). Prekių saugojimo trukmė – iki 20 dienų, o jeigu prekės atgabentos jūra – iki 45 dienų. Muitinės departamento nustatytais atvejais šie terminai gali būti pratęsti. Už terminus atsako terminalo savininkas ir prekių savininkas, tarp kurių sudaroma sutartis.

Importo ir eksporto terminaluose negali būti laikomi alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, cukrus, laisvai cirkuliuojančios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje prekės.
Skirtumai tarp terminalų ir muitinės sandėlių:
padedant prekes į terminalus nepateikiama muitinės deklaracija ir neįforminama jokia muitinės procedūra, o padedant į muitinės sandėlius pateikiama ir įforminama muitinio sandėliavimo procedūra;
laikinas saugojimas terminaluose terminuotas, o sandėliuose – neterminuotas.