Mažos ir vidutinės įmonės – tai Europos šalių ekonomikos pagrindas. Būtent šios įmonės sukuria šimtus darbo vietų europiečiams ir sąlygoja daugelį ekonominių permainų regione.

Europos Komisija 1996 m. balandžio 6 d. Rekomendacijoje dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo 96/280/EC (OJ L 107 of 30/04/1996) pakvietė ES šalis-nares bei Europos investicijų banką ir Europos investicijų fondą pradėti taikyti vienodą MVĮ apibrėžimą. Šis Europos Komisijos (EK) pateiktas apibrėžimas tėra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis tampa privalomas, kai kalbama apie valstybės paramą MVĮ, siekiant išvengti konkurencijos pažeidimų kitų įmonių atžvilgiu. EK reguliariai, dažniausiai kartą per ketverius metus, peržiūri šią Rekomendaciją, ypatingai nustatytas MVĮ metinės apyvartos bei balansinės turto vertės ribas, ir, esant reikalui, siūlo pakeitimus.

Šiuo metu Europos Sąjungoje mažas ir vidutines įmones apibūdina šie kriterijai – įmonės darbuotojų skaičiaus, metinės apyvartos arba balansinės turto vertės ir nepriklausomumo:

mikro įmonė – tai įmonė, kurioje dirba ne daugiau 10 darbuotojų;
maža įmonė – tai įmonė, kurioje dirba iki 50 darbuotojų, metinė apyvarta neviršija 7 mln. eurų arba balansinė turto vertė sudaro iki 5 mln. eurų, ne daugiau kaip 25 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitai įmonei (įmonėms), neatitinkančiai (neatitinkančioms) MVĮ keliamų reikalavimų;
vidutinė įmonė – tai įmonė, kurioje dirba iki 250 darbuotojų, metinė apyvarta neviršija 40 mln. eurų arba balansinė turto vertė sudaro ne daugiau kaip 27 mln. eurų, ne daugiau kaip 25 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitai įmonei (įmonėms), neatitinkančiai (neatitinkančioms) MVĮ keliamų reikalavimų.
įmonė turi būti nepriklausoma, t.y., ne daugiau kaip ketvirtadalis įmonės kapitalo arba balsavimo teisę turinčių akcijų gali priklausyti kitoms įmonėms, neatitinkančioms MVĮ kriterijų.
Skatindama MVĮ plėtrą Europos Bendrijoje, EK, kaip vieną iš svarbiausių, iškėlė politinį tikslą skatinti verslumą ir priėmė keletą būtinų šiam tikslui pasiekti politinių priemonių:

2000 m. kovo mėn. Lisabonoje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime nusprendė sukurti palankias sąlygas verslumui skatinti;
2000 m. birželio mėn. Feiroje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime pritarė Europos mažųjų įmonių chartijai;
2000 m. pabaigoje EK priėmė naująją Daugiametę programą įmonėms ir verslininkystei (2001-2005m.).

Žalioji knyga Verslininkystė Europoje”

2000 metais Lisabonoje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime buvo nustatytas naujas ES politinis tikslas – iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia ekonomika visame pasaulyje, pajėgiančia užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, pasireiškiantį įdarbinimo galimybių didėjimu ir gerėjimu. Verslininkystė pripažinta ekonominio augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo varomąja jėga. Siekdama įgyvendinti šį tikslą, 2002 m. Europos viršūnių taryba susitikimo Barselonoje metu nutarė parengti Žaliąją knygą apie verslininkystę Europoje (anglų k.).

Žaliojoje knygoje pateikta verslininkystės samprata, nurodyta verslininkystės svarba ir įvertintas jos vaidmuo Europoje. Pagrindinis dėmesys knygoje skiriamas šioms problemoms nagrinėti: kodėl tiek nedaug žmonių pasiryžta pradėti savo verslą, nors apie tai svajoja žymiai didesnis skaičius žmonių, kodėl toks nedidelis skaičius Europos įmonių rodo augimo tendencijas bei kodėl tos augimo tendencijos yra tokios lėtos.

Žaliosios knygos tikslas – paskatinti diskusijas tarp politiką formuojančių institucijų, verslą skatinančių ir verslininkus vienijančių organizacijų, įvairių ekspertų, žurnalistų ir kt. apie tai, kokia turi būti verslininkystę skatinanti politika ateityje.

Europos mažųjų įmonių chartija (chartija)

2000 m. birželio mėn. Europos viršūnių taryba Feiroje vykusio susitikimo metu pritarė Europos mažųjų įmonių chartijai (anglų k.) (neoficialus dokumento vertimas lietuvių kalba), tuo pripažindama mažųjų įmonių bei verslininkų lemiamą vaidmenį Europos ekonomikos augime, didinant konkurencingumą bei kuriant naujas darbo vietas.

Atitinkamai buvo nuspręsta sukurti kuo geriausias sąlygas smulkiam verslui plėtoti ir verslininkystės poreikiams tenkinti bei skirti ypatingą dėmesį šioms 10-čiai sričių:

verslininkų švietimas ir mokymas,
spartesnis naujų įmonių steigimas mažesnėmis sąnaudomis,
įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimas,
įgūdžių ugdymas,
elektroninio ryšio plėtotė,
bendrosios rinkos privalumai,
mokesčiai ir finansiniai reikalai,
mažųjų įmonių technologinio pajėgumo didinimas,
sėkmingi e-verslo modeliai ir aukščiausio lygio smulkaus verslo rėmimas,
efektyvesnis mažųjų įmonių interesų atstovavimas ES bei nacionaliniu lygiu.
Stebėdama, kaip šalys-narės atsižvelgia į chartijoje pateiktas rekomendacijas, Europos Komisija įpareigojo šalis-nares kasmet rengti Pažangos ataskaitas, kuriose būtų įvertinta ir apibendrinta savo šalių pažanga verslo aplinkoje. Tokios pažangos ataskaitos nuo 2001 metų rengiamos kasmet. Atskirų šalių-narių parengtų ataskaitų pagrindu Europos Komisija parengia ir paskelbia bendrą metinę chartijos įgyvendinimo ataskaitą.

2002 m. balandžio mėnesį Maribore (Slovėnija) šalys-kandidatės pasirašė Mariboro deklaraciją ir tuo išreiškė savo pritarimą Europos mažųjų įmonių chartijai. Tuo pačiu jos įsipareigojo taip pat kaip ir šalys-narės rengti Pažangos ataskaitas. Lietuva savo pirmąją Pažangos ataskaitą Europos Komisijai pateikė 2002 m. rugsėjo mėn. ir nuo tada kasmet rengia bei pateikia savo Pažangos ataskaitas. Remdamasi šalių narių pateiktomis Pažangos ataskaitomis, Europos Komisija parengia bendrą Mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo ataskaitą ir ją paskelbia visuomenei.

Daugiametė programa įmonėms, ypatingai mažoms ir
vidutinėms, bei verslininkystei

Lietuva dar 1999 metų rudenį išreiškė savo pageidavimą prisijungti prie pagrindinės su smulkiu ir vidutiniu verslu susijusios Europos Bendrijos programos – Trečiosios daugiametės programos. Užsitęsus Lietuvos prisijungimo prie programos procedūroms, 2000 m. baigėsi Trečiosios daugiametės programos įgyvendinimas, o 2000 m. gruodžio mėn. Europos Komisija patvirtino naująją Daugiametę programą įmonėms, ypatingai mažoms ir vidutinėms, ir verslininkystei (DPĮ), kurios įgyvendinimas prasidėjo 2001 m. ir baigsis 2005 m. Asociacijos Tarybos sprendimu nuo 2000 m. kovo 1 d. Lietuva oficialiai prisijungė prie šios bendrijos programos.

Pagrindiniai DPĮ tikslai:

Skatinti įmonių plėtrą ir jų konkurencingumą;
Skatinti verslininkystę;
Supaprastinti administracinius barjerus ir pagerinti teisinę verslo aplinką, sukurti palankias sąlygas naujų verslų kūrimui, mokslinių tyrimų bei inovacijų plėtrai;
Pagerinti finansines galimybes verslui, ypatingai MVĮ;
Palengvinti verslininkams priėjimą prie Bendrijos teikiamos paramos – paslaugų, programų, bendradarbiavimo tinklų ir optimizuoti visų šių priemonių koordinavimą.
Siekdama patikslinti DPĮ įgyvendinimą 2004 m. vasario 11 d. Europos Komisija parengė ir išleido “Veiksmų planas: Europos verslumo darbotvarkė” (COM (2004) 70 galutinis). Šis veiksmų planas sudarytas pagal Žaliąją Knygą ir yra DPĮ papildymas išskiriant konkrečius tikslus 2001-2005 metams.

Veiksmų plano įgyvendinamą atspindi papildomai pateiktos aktualiausių veiksmų lentelės, kuriose aprašytos numatomos priemonės, jų tikslai ir laukiamas rezultatas. Lentelėse numatytas skirtingų institucijų, pradedant Europos Komisija ir baigiant nacionalinio ir regioninio lygio institucijomis, vaidmuo įgyvendinant šiuos tikslus. Be to, jose yra pateikti geros praktikos pavyzdžiai, kuriuose aprašyta ES-25 valstybių narių patirtis įgyvendinant konkrečias priemones.

DPĮ suformuoti tikslai bus pasiekti, įgyvendinus eilę numatytų priemonių, kurios gali būti suskirstytos į tris grupes:

Euro info centrų tinklo sukūrimas

Euro info centrai, teikdami informaciją bei pagalbą MVĮ visais su ES susijusiais klausimais, atlieka tarpininko tarp Europos institucijų ir vietos visuomenės vaidmenį.

Lietuvoje šiuo metu jau veikia trys Euro info centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Finansinių instrumentų panaudojimas

Tai Europos investicijų fondo įgyvendinamos finansinės paramos schemos: rizikos kapitalo investavimo, mikrokreditavimo, SVV garantijų, pradinio kreditavimo ir pan. Lietuva iki šiol dar neturi galimybių pasinaudoti šia parama. Pirmiausia Lietuvai bus atverta galimybė per UAB Investicijų ir verslo garantijos teikti garantijas MVĮ paskoloms pagal Europos investicijų fondo finansinės paramos schemą.

Verslo politikos formavimas

Europos Komisija kartu su šalimis-narėmis atlieka daugybę studijų ir tyrimų, kaip iš esmės pagerinti verslo aplinką. Šioje srityje ypatingai reikšmingą patirties sklaidos vaidmenį atlieka Geros praktikos projektai (Best Procedure projects), kai šalys-narės pateikia savo geros patirties verslo aplinkoje pavyzdžius bei įvertina pasirinktą savo šalies verslo politiką.