Verslo sėkmė priklauso nuo verslo idėjos, informacijos, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, verslininko sugebėjimų ir kitų veiksnių. Kiekvienam verslininkui, pradėjusiam ar ketinančiam pradėti savo verslą, gali kilti įvairių sunkumų. Orientuotis verslo aplinkoje ir spręsti problemas gali padėti įvairios institucijos, teikiančios informaciją, konsultavimo ir mokymo paslaugas bei kitokią pagalbą verslininkams.
Nemokamas informacijos teikimas
Verslo plėtra labai priklauso nuo informacijos. Informacijos stoka viena iš kliūčių, trukdančių sėkmingai plėtoti verslą. Verslininkai, norėdami gauti jiems reikalingą verslo informaciją, gali tiesiogiai arba telefonu kreiptis į Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūrą (LSVVPA). LSVVPA teikia verslininkams nemokamą informaciją apie smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas šalyje ir Europos Sąjungoje, finansinės paramos gavimo galimybes, rengia ir leidžia įvairius leidinius, kiekvieną mėnesį parengia informacinį biuletenį apie pasikeitimus ir naujoves verslo aplinkoje, platina jį per verslininkų organizacijas, apskričių viršininkų administracijas, savivaldybes ir kt.
LSVVPA, siekdama išplėsti informacijos vartotojų skaičių, paspartinti kokybiškos ir aktualios informacijos pateikimą verslininkams, 1998 m. sukūrė interneto portalą, kuriame sukaupta ir nuolat atnaujinama įvairi verslininkams aktuali informacija lietuvių kalba apie teisines, ekonomines verslo sąlygas Lietuvoje, verslo finansavimo galimybes, pateiktos nuorodos į kitus verslininkams svarbios informacijos šaltinius. Be to, sukaupta ir nuolat papildoma Konsultacinių įmonių duomenų bazė, kurioje galima rasti informaciją apie Lietuvoje veikiančias konsultacines įmones ir nepriklausomus konsultantus. Portale pateikta informacija ne tik apie Lietuvos, bet ir kitų šalių smulkų ir vidutinį verslą, verslininkams aktualios naujienos, renginiai, leidiniai, aktualūs įstatymų bei kitų teisės aktų projektai, trumpi jų komentarai.
Skatindama didelių ir mažų bei vidutinių įmonių bendradarbiavimą, LSVVPA 2002 m. birželio mėn. portale įdiegė Internetinę tiekimo biržą, kurioje didelės įmonės turi galimybę skelbti informaciją apie prekių (paslaugų) tiekimo poreikius, konkursus prekėms (paslaugoms) įsigyti, o MVĮ informaciją apie norimas parduoti prekes (paslaugas) lietuvių ir anglų kalbomis.
2002 m. rugsėjo mėnesį pradėjo veikti Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos centras, kuris buvo įkurtas bendradarbiaujant Seimo Europos reikalų komitetui, Europos komitetui prie LRV ir Didžiosios Britanijos ambasadai Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto Europos informacijos centre kasdien galite rasti naują, lengvai suprantamą ir prieinamą visiems informaciją apie Europos Sąjungą. Centre veikia skaitykla, organizuojamos paskaitos ir seminarai, priimamos lankytojų grupės.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Informacijos centras teikia objektyvią ir išsamią informaciją apie Europos Sąjungos struktūrą, funkcionavimą, tikslus ir aktualijas, nurodo informacijos šaltinius bei padeda ją susirasti. Informacijos centras leidžia mėnesinį biuletenį “Europos žinios”, kuriame apžvelgiamos Europos Sąjungos aktualijos. Biuletenį minėtame centre galima užsisakyti nemokamai.
2000 m. Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (reorganizuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1001 “Dėl Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizavimo”) dešimtyje apskričių (šiuo metu veikia 9 EIC – ED) įsteigė Europos informacijos centrus – Europe Direct (EIC – ED). Jie yra atviri visiems Lietuvos gyventojams, besidomintiems Europos Sąjunga. EIC – ED tikslas – pateikti objektyvią, skaidrią ir pagrįstą informaciją apie Lietuvą ir kitas ES šalis, ES struktūrą, politikos kryptis, finansuojamas paramos programas Lietuvai bei kitoms šalims. EIC – ED lankytojai gali rasti knygų, lankstinukų, žemėlapių, periodinių leidinių lietuvių, anglų, prancūzų ir kitomis kalbomis, naudotis internetu.
Informacijos teikimo, konsultavimo ir mokymo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis
Lietuvoje veikia 42 verslo informacijos centrai, kurie teikia informaciją, konsultavimo ir mokymo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis įvairiomis verslo organizavimo ir plėtojimo temomis: įmonės steigimo, verslo planų rengimo, darbo teisės, rinkodaros ir rinkotyros, finansinės ir buhalterinės apskaitos, mokesčių ir kt. Pagrindinis šių centrų tikslas teikiant informacinę, konsultacinę ir mokomąją pagalbą, prisidėti prie naujų įmonių kūrimosi, padėti jau egzistuojančioms įmonėms plėtoti veiklą, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų konkurencingumą ir veiklos efektyvumą.
2001 m. įsteigti Vilniaus ir Kauno Europos verslo informacijos centrai, o 2003 m. įsteigtas ir Klaipėdos Europos verslo informacijos centras. Šių centrų veiklos tikslas – mažas ir vidutines įmones informuoti ir konsultuoti ES klausimais, padėti joms lengviau prisitaikyti prie greitai kintančių ES rinkos sąlygų. Kokią įtaką Lietuvos įmonėms turės euro įvedimas, kur susirasti verslo partnerių, kokios galimybės gauti paramą iš ES fondų – atsakymus į šiuos klausimus verslininkai gali gauti apsilankę euroinformacijos centruose. Šiuose centruose galima gauti informaciją apie ES įmonių politiką, ES verslą reglamentuojančias direktyvas, standartus ir sertifikatus, ES fondus ir programas, atviras įmonėms, apie konferencijas, parodas ir muges, vyksiančias Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, taip pat verslininkai lengvatinėmis sąlygomis gali dalyvauti euroinformacijos centruose organizuojamuose seminaruose ir mokymuose.
Siekdami kuo plačiau informuoti mažas ir vidutines įmones bei vengdami dubliavimosi, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos EIC teikia paslaugas skirtingose apskrityse:
Vilniaus EIC – Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Panevėžio apskrityse. Kauno EIC – Kauno, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse. Klaipėdos EIC Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse.
Konsultavimo ir mokymo paslaugos bei patalpų nuoma lengvatinėmis sąlygomis
Siekiant paremti pradedančiuosius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą iš Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų yra įsteigti verslo inkubatoriai. Juose ūkio subjektai gali naudotis visokeriopa parama: lengvatinėmis sąlygomis nuomotis patalpas, konsultuotis verslo plano paruošimo, verslo plėtojimo ir kt. klausimais. Smulkesnę informaciją apie verslo inkubatorių veiklą, jų teikiamas paslaugas galite rasti temoje “Verslo inkubatoriai” bei verslo inkubatorių interneto puslapiuose:
- Kauno technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorius
- Alytaus verslo inkubatorius
- Šiaulių verslo inkubatorius
- Vilnijos verslo inkubatorius
- Telšių apskrities verslo inkubatorius
- Kazlų Rūdos verslo inkubatorius
- Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius
Panašią funkciją atlieka mokslo ir technologijų parkai. Jie prisideda prie aukštųjų technologijų plėtojimo ir inovacinę aplinką ugdančių programų vykdymo. Technologijų parkuose įrengti biurai su pažangia telekomunikacijos infrastruktūra, pritaikyta augantiems informacinių technologijų verslo poreikiams. Pradedančios veiklą įmonės gali pasinaudoti verslo inkubavimo sistema, pagal kurią joms suteikiama patalpų nuomos, konsultavimo, biuro paslaugų lengvatos.
Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti septyni mokslo ir technologijų parkai:
Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio ir technologijų parkas
Mokslo ir technologijų parkas
Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Šiaurės miestelio technologijų parkas
Visorių informacinių technologijų parkas
Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas
Darbo biržos parama
Alternatyva nedarbui savo verslo kūrimas. Darbo birža skatina bedarbius kurti darbo vietas sau ir savo artimiesiems.
Bedarbiams, norintiems pradėti verslą, teritorinės darbo biržos organizuoja nemokamus mokymus bei teikia nemokamas konsultacijas įvairiomis verslo temomis. Mokymai vyksta 2 savaites. Jų metu mokoma verslo pradmenų (įmonės rūšies parinkimas, įmonės steigimas, verslo planavimas, buhalterinė apskaita, mokesčiai ir kt.), analizuojamos verslo idėjos, padedama planuoti bei organizuoti veiklą, parengti verslo planą, suteikiama informacija apie verslo plėtojimo kryptis, atsižvelgiant į vietos poreikius, ir kt. Baigus mokymus, yra galimybė gauti neprocentinę paskolą verslui pradėti. Turint pasirinktos verslo krypties idėją ir galimą įkeisti turtą, paskola gali būti suteikta ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui ir pradedama grąžinti ne vėliau kaip antraisiais metais po jos gavimo. Išsamesnę informaciją apie teikiamas paskolas bedarbiams galima sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Verslininkai turi galimybę dalyvauti vietinių užimtumo iniciatyvų projektų atrankoje ir pasinaudoti negrąžinama valstybės finansine parama darbo vietoms kurti.
Savivaldybių parama organizuojantiems savo verslą
Didelę įtaką smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai turi miestų ir rajonų savivaldos institucijų sprendimai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato savivaldybės teisę priimti sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo; mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų nustatytų lengvatų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita; subsidijų ir kompensacijų skyrimo tvarkos naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms ir t.t.
Savivaldos institucijos, norėdamos padėti plėtoti smulkų ir vidutinį verslą, sukurti daugiau darbo vietų ir spręsti bedarbystės problemas savo regione, yra įsteigusios smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondus. Pagrindinės šių fondų lėšų naudojimo kryptys – kompensuoti paskolų palūkanas ir kai kuriuos mokesčius, teikti lengvatinius kreditus, kompensuoti naujų darbo vietų kūrimo išlaidas, finansuoti tikslinius projektus, mokymus, renginius verslininkams ir kt.
Savivaldybės viena ar kita forma gali įtakoti visų į jų biudžetą patenkančių mokesčių dydį. Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos savivaldybių teisės priimti sprendimus dėl įvairių mokesčių konkrečių tarifų:
1. Pajamų mokestis gyventojams, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą:
- Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, kad už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
2. Žemės mokestis:
- savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
3. Nekilnojamojo turto mokestis:
- savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nuo 0,3 proc. iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos.
4. Paveldimo turto mokestis:
- savivaldybių tarybos savo biudžetų sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
5. Valstybės rinkliavos:
- savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mokėtojams sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba visai nuo jo atleisti.
6. Vietinės rinkliavos:
- savivaldybių tarybos nustato vietinės rinkliavos dydžius ir lengvatas.