Elektroninis verslas (e. verslas) tai verslo operacijų atlikimas, įmonės veiklos organizavimas ir įvairių įmonės viduje vykstančių procesų optimizavimas naudojant informacines technologijas. Užsiimant e. verslu, elektroninėmis priemonėmis apjungiamos sistemos, darbuotojai, verslo partneriai ir klientai, palengvinant jų tarpusavio sąveiką bei verslo procesų valdymą.

E. verslu vadinama įvairi interneto aplinkoje vykdoma veikla – prekyba, rinkodara, teleservisas, telemedicina, nuotolinis mokymas, teledarbas, bankininkystė ir kt. kuria verčiantis siekiama gauti pelno. E. verslas apima įvairių sandorių sudarymą elektroniniu būdu: pirkimą, pardavimą, tiekimą, reklamą, konsultavimą, susitarimus bei kitas dalykinio bendradarbiavimo formas.

Klaidinga e. verslą sieti vien su prekių ar paslaugų pardavimu internetu, nes tai yra elektroninės komercijos (e.komercija) savybės. E. verslas yra kur kas platesnė sąvoka, apimanti e.komerciją, e.servisą, e.marketingą, e.logistiką ir kt.

Viena iš sudedamųjų e.verslo dalių yra e.komercija. Nuo tradicinės komercijos ji skiriasi tuo, kad daliai ar visoms komercinėms operacijoms vykdyti naudojamos informacinės technologijos. E. komercija tai prekių (paslaugų) pirkimas ir pardavimas kompiuteriniame tinkle, naudojant internetą. Prekės ir paslaugos užsakomos internetu, o apmokėjimas ir pristatymas gali būti vykdomas fiziškai arba internetu.

E. komercija gali apimti rinkos tyrimą, elektroninės komercijos plano sudarymą, internetinio puslapio sukūrimą, reklamą, prekės pristatymą, pirkimo operacijų vykdymą, apmokėjimo bei pristatymo sistemas, konsultacijas ir aptarnavimą parduodant bei pardavus prekę, kliento išlaikymą, duomenų analizę, tiekimo grandžių valdymą ir kitų operacijų įgyvendinimą internete.

Išsamesnė e.verslo bei e.komercijos samprata bei šių sąvokų tarpusavio ryšio analizė pateikiama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu 2005 m. atlikto tyrimo Elektroninio verslo plėtra Lietuvoje ir įtaka šalies įmonių konkurencingumui antroje dalyje.

E. komercija pasižymi augančiomis pasiūlos galimybėmis, stiprėjančia konkurencija bei didėjančiais vartotojų poreikiais ir lūkesčiais. Nykstantys šalių sienų barjerai bei mažėjanti nacionalinės produkcijos protekcionistinės politikos įtaka skatina verslininkus maksimaliai mažinti savo kaštus. Tik tai jiems padeda išlaikyti konkurencingumą globalioje rinkoje. Tokie pasikeitimai verčia įmones keisti savo tradicines organizacines struktūras, padarant verslo procesus operatyvesnius bei susietus su vartotojų poreikiais. E.komercija yra priemonė optimizuoti verslo procesus, įtraukiant į juos partnerius, klientus, tiekėjus. 

Informacinių technologijų diegimas ir taikymas tiesiogiai įtakoja įmonės konkurencingumą. Šiuo metu sunku įsivaizduoti įmonę, savo veikloje nenaudojančią kompiuterinės technikos ar interneto. Dėl sparčios informacinių technologijų plėtros po kelerių metų e. verslas taps neatsiejama kiekvienos įmonės veiklos dalis. E. verslo plėtra pasaulyje yra stulbinanti. Jei 1999 m. bendra e.komercijos apyvarta siekė daugiau nei 200 milijardų JAV dolerių, tai jau 2005 m. ji viršijo 4200 milijardų JAV dolerių. Kitaip tariant, apyvarta išaugo net 21 kartą! Be to, kol kas nėra jokių požymių, kad šios tendencijos turėtų keistis.

Lietuvoje elektroninės komercijos populiarumas pastaraisiais metais taip pat didėja. Nuo 2003-2005 m. įmonių, kurios perka (užsako) prekes ar paslaugas internetu, skaičius padidėjo beveik dvigubai, o įmonių, pardavusių (gavusių užsakymų) prekes ar paslaugas internetu, skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus.    

Plečiantis technologijų spektrui, nuolat didėja ir e.komercijos galimybės. Prieš kelerius metus pagrindinės e. komercijos priemonės buvo asmeninis kompiuteris ir internetas. Dabar techninė ir technologinė pažanga skatina naudoti vis daugiau kitų pažangių technologijų: elektroninių kortelių sistemas, mobiliuosius telefonus, kuriuose įdiegtos tiesioginio ryšio užmezgimo technologijos IRC (Infrared Remote Control), Blootooth ar NFC (Near Field Communication). Tiek elektroninių kortelių sistemos, tiek mobilieji telefonai, ypač turintys NFC funkcijas, vis dažniau naudojami kaip patogios asmens identifikavimo ir mokėjimo priemonės. Saugios ir vartotojui patogios asmens tapatybės nustatymo ir elektroninio mokėjimo priemonės leidžia elektroninę komerciją paversti itin patrauklia vartotojui.